top of page
Writer's picturewww.peb.lt

Neapleisk manęs senatvėje

pastorius Ramūnas Jukna


Prieš tris tūkstančius metų Dievo žmogus meldėsi savo Viešpačiui: Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks! (Psalmė 71,9).


Senatvė atneša savo džiaugsmingus vaisius (pasiekti tikslai, užauginti vaikai, profesinė karjera), bet taip pat ir rūpesčius, pažeidžiamumą bei silpnumą. Todėl senatvė sukelia nerimą, pagalbos bei išorinės apsaugos poreikį.


Kol žmogus yra  jaunas, energingas ir sveikas, jis gan sėkmingai gali pasirūpinti savo ir savo artimųjų poreikiais. Tačiau jėgoms apleidžiant mes tampame labiau priklausomi nuo aplinkinių.


Nuotrauka paimta iš homecare-aid.com


Neveltui penktasis Dievo įsakymas įpareigoja gerbti savo tėvą ir motiną (Išėjimo knyga 20,12). Tai ne tik moralinės pagarbos atidavimas tėvams, bet įpareigojimas visokeriopai pasirūpinti tėvais senatvėje. Suvokiant tuometinės visuomenės santvarką, tai buvo revoliucingas humanizmas. Senas žmogus yra vertingas ir gerbtinas. Jis neturėtų būti užmirštas ir paliktas likimo valiai. O kadangi tuometinėje visuomenėje nebuvo jokio socialinio draudimo, pensijų sistemos ir t.t., visa atsakomybė buvo uždėta ant vaikų pečių.


Laikai keičiasi, visuomenės santvarkos taip pat. Tačiau Dievo tiesa išlieka galioti. Jo valia, kad krikščionys būtų rūpestingi savo tėvų atžvilgiu. Šis principas nesikeičia nuo to, kad daugelis senesnių žmonių dėl per gyvenimą susikurto gerbūvio ir pensijų sistemos gali gyventi finansiškai nepriklausomą gyvenimą. Tačiau senatvės išmėginimai juos vis tiek paliečia per ligas, silpnumus, pajėgumo stoką bei vienatvę.


Todėl krikščionys yra prisaikdinti rūpintis savo senstančiais tėvais. Tai gali varginti. Tai gali visokeriopai kainuoti: emociškai, finansiškai, laiko ir savo poreikių ar pramogų paaukojimo prasme. Kultūra ir mūsų prigimtis mus skatina galvoti apie save pačius, matyti nesibaigiančius savo poreikius. Tačiau mums džiaugsmą atnešęs Kristaus išganymas kainavo brangiai. Jėzus turėjo išsižadėti savęs ir kryžiaus mirtimi sumokėti mūsų atpirkimo kainą. Lygiai taip pat savo poreikių atidėjimas, pasiaukojimas dėl senstančio tėvo ar sergančios mamos atneš džiaugsmingus brandos vaisius.


Drąsinu visus brolius ir seseris, kurie turi senus, pasiligojusius ar globos reikalingus tėvus ir toliau be atvangos jiems tarnauti. O kas taip nedarė su atgaila pakeisti savo požiūrį ir pradėti rūpintis tėvais. Tai tikroji tarnystė Viešpačiui ir žmonėms ir ji patinka mūsų Dievui. Jūsų uolus darbštumas ir rūpestis, pokalbiai su tėvais, kantrybė juos išklausant, globa ir visokeriopa pagalba tėvams, leidžia jiems patirti dangaus Tėvo rūpestį. Jūs esato Jo rankos, Jo lūpos ir ausys, Jo širdis ir akys. Nepavarkite darydami gera savo tėvams!


Per tokią vaikų tarnystę tėvams Viešpats ne tik pasirūpins mūsų senais žmonėmis, bet taip pat subrandins ir tikra išmintimi apdovanos kiekvieną iš mūsų.


Tad tarnaukime savo tėvams taip, kad būtų pašlovintas Viešpaties Jėzaus vardas!


Comments


bottom of page